2016 m. vasario 4 d. Šiaulių Gegužių progimnazijoje vyko konferencija „Visuminio ugdymo taikymo galimybės ugdymo procese“, skirta Saulės mūšio 780-osioms metinėms bei Pasaulio kultūros dienos Lietuvoje 10-osioms metinėms pažymėti.

 

 

 

Konferencijoje sulaukta visos respublikos mokytojų, dėstytojų, miesto valdžios ir švietimo skyriaus atstovų dėmesio (Jurbarko, Kėdainių, Akmenės, Pasvalio, Šilalės, Tauragės, Kelmės, Kauno, Vilniaus, Mažeikių, Klaipėdos, Panevėžio, Radviliškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miestų ir rajonų).

 

 

 

Plenarinio posėdžio metu skambėjo švietimo vadovų ir mokslininkų pranešimai buvo aktualūs, gilaus turinio, įkvepiantys ir kupini šviesios vilties dėl visuminio ugdymo ateities Lietuvoje.

 

 

Gegužių progimnazijos direktorė, LHPA narė, HP riteris, TVK narė Silvija Baranauskienė  pranešimą „Per visuminį ugdymą(si) kultūringos asmenybės link“ pradėjo klausimu, kodėl Renesansas nugalėjo viduramžių tamsą. Pateikė tokį atsakymą: tuomet buvo atsigręžta į žmogų, į grožio ir gėrio sampratą. Vykusio kultūrinio sąjūdžio metu humanistai menininkai ir mokslininkai atvedė iki užslėptų ilgą laiką tiesų: buvo suvokta, kad žmogaus gyvenimo misija — proto ir širdies jungties pagalba kurti Grožį; kad ne Žemė, bet Saulė yra centras; buvo suvokta evoliucijos kryptis, kad tik Harmonija ir Grožis išgelbės pasaulį.

 

 

 

Dabar, XXI amžiuje, džiaugiamės proto jėgos laimėjimais. Tačiau lygiagrečiai su jais didžiulę pažangą daro ir destrukcija – noras ne kurti, bet griauti Grožį. Kodėl toks silpnas dvasinių vertybių bagažas? Kuo mums remtis gerinant švietimo kokybę? Per maža remtis kad ir geriausiais švietimo dokumentais, nes ir jie turi remtis aukštesniais dalykais. Tik visuminis požiūris apie žmogaus proto ir dvasios vienį veda prie Grožio kūrimo. Jei ta pusiausvyra bus pažeista, kalbėti apie švietimo Renesansą bus sunku. Akcentuodami tik loginį ugdymą ir neakcentuodami proto ir dvasios pusiausvyros būtinybės, norimų rezultatų nepasieksime. Kaip tos pusiausvyros siekti?

 

 

 

Turime gyvą Humanistinės pedagogikos klasiką, akademiką Šalvą Amonašvilį – studijuokime jo patirtį. Ir paaiškės, kad yra trys svarbiausi visuminio ugdymo dalykai.

 

  1. Tik žiniomis vaiko neuždegsime. Būtina, kad pats mokytojas suvoktų save kaip kūno ir dvasios visumą. Ką jis padarys, jei dar nė savo visumos nesuvokė? Keisti kitus galime tik per save, per savo patirtį.
  1. Įkrauti, įprasminti, sutaurinti žinias, kad pamokoje bent dvi tris minutes širdis suvirpėtų. Tik mintis, jos galia sujungia protą ir dvasią, todėl reikia leisti vaikams pamokose mąstyti. Pavyzdžiui, šiandien minime Saulės mūšio dieną – prabėgo 780 metų. Įprasminkime šitą datą, teikdami vaikams informaciją apie šio mūšio simbolį – Saulę: juk nugalėjo Šviesa! Ir vaikų sielos nušvis. Pavyzdžiui, mūsų didvyriai lakūnai perskrido Atlantą. Iš kur jie sėmėsi ryžto ir jėgų tokiam veiksmui? Jei vaikai padarys išvadą, kad tokiam žygiui reikia didžiulės dvasios jėgos – pamokos tikslas bus pasiektas. Pavyzdžiui, kam vaikams reikia žinoti apie tokią valstybę kaip Danija? Ar kad vaikai įsimintų ją apibūdinančius faktus ir skaičius, ar kad įsidėmėtų, jog ten gyveno ir kūrė didysis Andersenas?
  1. Ugdymo procese turime siekti  ne fragmentinio, bet panoraminio ugdymo, žinias turime artinti prie jų suvokimo  visumos kontekste.

 

 

 

Apibendrindama Silvija Baranauskienė kalbėjo: Kultūra yra Šviesos kūrimas protu ir širdimi. Kas nekuria šviesos, tas nekuria ir kultūros. Kultūra yra tik ten, kur yra Šviesa. O jei galvosime, kad žmogaus dvasingumas egzistuoja pats savaime, jeigu dvasingumui neskirsime dėmesio, tai ar turėsime kultūringą žmogų?! Žmogus turi ieškoti dvasingumo savyje.

 

 

 

LR Kultūros ministro patarėja, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė Danguolė Martinkienė pasveikino konferencijos dalyvius. Perdavė dvi Kultūros ministro mintis: „Tai, ką daro ši mokykla, yra visų mūsų ateitis“; „Aš apie tai svajojau, tapdamas kultūros ministru“. Dar perdavė ministro padrąsinimus, pabrėždama, kad jis džiaugiasi šiuo požiūriu, šiais žingsniais. Uždavė klausimą „Ar kultūra taps prioritetu visų mūsų gyvenime?“ ir pabrėžė, kad Kultūros ministerija yra pasiruošusi būti pagalbininkais, talkininkais. Be viso šito – be visuminio ugdymo, be Kultūros - valstybė neturi ateities!

 

 

 

Šiaulių miesto vicemeras, Šiaulių universiteto dėstytojas, leidėjas, dr. Stasys Tumėnas sakė, kad neįsivaizduoja vien pragmatiško kalbėjimo apie Humanistinę pedagogiką. Gyvename demokratiškame amžiuje ir atrodo, lyg neturėtų būti kitokios pedagogikos nei humanistinė. Bet taip nėra. Pažymėjo, jog dėl šios priežasties Lietuvos Humanistinės pedagogikos asociacija visiems pedagogams perduoda žinią, kad apie vertybes kalbėti gali ne vien humanitarai. „Jūs įtraukiate ir visas kitas specialybes“, - sakė jis. Linkėjo sėkmingai „džiazuoti“ visuminio ugdymo srityje ir niekada nepamiršti istorinio konteksto. „Lietuvos išliks ne tiek, kiek pasakys Briuselis, o tiek, kiek jos išugdysite savo mažiukų širdyse!“

 

 

 

Šiaulių miesto Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė kalbėjo tema Tik niekam nesakykim, kiek kainuoja dešimtukas!“ Akcentavo, jog kalbant apie mokyklos ugdymo bei veiklos rezultatus ne tik svarbu suskaičiuoti pažymių vidurkius ir suvesti statistikas, bet  pastebėti ir vaiko savijautą mokykloje, ar jis jaučiasi joje laimingas. Galbūt ir galima didžiuotis švariomis, lygiomis be įbrėžimų mokyklos sienomis, bet kyla klausimas, ar tokioje mokykloje daug kuriančių vaikų? Be galo svarbu sudaryti sąlygas vaikui dalyvauti kūrybiniame procese nuo pradžios iki galo ir yra klaidinga manyti, kad vaiko dvasingumas gali augti tik neformaliojo švietimo pagalba — visuminis ugdymas vienodai svarbus tiek pamokoje, tiek popamokinėje veikloje.

 

 

 

Šiaulių miesto savivaldybės nario, Šiaulių universiteto dėstytojo, prof. dr. Arūno Gumuliausko pranešimo tema buvo „Saulės mūšio įtaka valstybės istorijos ir kultūros raidai“. Ta įtaka dabartinės Lietuvos kultūrai – milžiniška. XIII amžiuje mūsų regionas buvo likęs vienintelis pagoniškas. Prasidėjus Kryžiaus žygiams, Saulės mūšis pirmą kartą (dabartinės Lietuvos teritorijoje) sustabdė, sulaikė ne vien vokiečių, bet ir visos Europos riterių antpuolius! Anot profesoriaus, žemaičių pergalė, galima sakyti, nulėmė būsimos Lietuvos valstybės raidą. XIII amžiuje žemaičiai – dar ne Lietuva (Žemaitija Lietuvos dalimi tapo tik po Durbės mūšio). Žemaičiai tapo buferine zona ir todėl mūsų neištiko estų ir latvių, pakliuvusių vokiečių kultūros ir protestantizmo įtakon, likimas. Mūsų kultūra tapo katalikiška, ir veikiausiai todėl lenkų kultūra mums tapo artimesnė nei estų ir net latvių. Po Saulės mūšio savo valstybę kūrėme patys... Vienareikšmiškai Saulės mūšio vertinti negalima, bet Valstybė be simbolių neįmanoma, o Saulės mūšis – vienas svarbiausių Lietuvos valstybės simbolių.

 

 

 

„Svarbiausia, kad tas mūšis įvyko ir kad galime švęsti Saulės pergalę! Tegu Šviesos pergalė mus nuolat lydi ir dabar: mūsų mintyse, žodžiuose ir darbuose“, – profesoriaus kalbą užbaigė Silvija Baranauskienė.

 

 

 

Po pietų vyko meistriškumo pamokos, viso jų buvo net 17! Jų apžvalgą perskaityti bei  konferencijos nuotraukas pažiūrėti galite Gegužių progimnazijos tinklapio „Naujienose“ susiradę informaciją apie renginį (spustelėkite nuotrauką, esančią kadre).  Adresas: www.geguziai.lt

 

 

 

 

 

Konferencijos dalyvė Irena Stulpinienė,

 

2016-02-06.

 

www.gumannajapedagogika.com